ricielius

rìcielius sm. (1); Sut žr. ricierius: Daug jau prajojo tokių rìcielių ir nė vienas negrįžo Ūd. Jonas stojo tokiu ricielium, kad nė apmislyt, nė apsakyt (ps.) Brt. Tas kareivis tegalėjo save vadinti kariu arba, kaip šiandien vadina, ricieliu S.Dauk. Ajaksas savo garbingą vytį, arba ricielių, sudegino laidodamas S.Dauk. Galim ricieliu vadinti [Pranciškų] Plt. Jei 40 ricielių (keturiasdešimties karių kankinių šventė kovo 10-tą) rytą atšąla, tai da 40 rytšolių bus LMD(Sln). Anie karaliūs, anie ricieliūs ir anie hetmonai būdavo aprėdyti MP238.